Ar tikrai reikalinga rekuperacija?

rekuperacijos schema
2016-11-10

Et! Kam man ta rekuperacija …

Neretai tenka girdėti žmones svarstant – „neee mums nereikia rekuperacijos, mes darysim paprastai“. Gerbiu žmones, kuriems užtenka paprastų dalykų.  Tačiau, ar jie žino ką reiškia šiuolaikinis namas be rekuperacijos? Tai termosas su kamščiu arba be kamščio. Priklausomai kokiu režimu gyventi – troškiai ar gaiviai. Abiem atvejais gaunam nepriimtiną rezultatą.

Seniau namuose oras judėdavo pats. Negi dabar nebejuda? Aišku juda, bet jei ventiliacines angas padarysime „kaip seniau“, o pastatysime geriau („kaip seniau“ gi niekas nebenori), tai ir oras judės kitaip.

Seniau statytuose namuose (tokiuose kur svarbiau didumas o ne šiltumas), gravitacijos veikiamas oras savaime kyla į viršų laukan, o šviežias oras priteka per langus, plyšius, sienas… jei trūksta per orlaides languose ar pravirus langus. Taip oro apykaita užtikrinama, o viskas buvo gerai kol, kuras nepabrango (gal tiksliau nebegalima buvo jo „gauti“ ir teko visiems pirkti), tad teko jį taupyti.

Dabar statom šiltus namus, klijuojam putas, dedam vatas – kuo daugiau, tuo šilčiau! Matyt nedaug atsiras tokių, kuriuos reikės įtikinėti, kad apšiltintas bet skylėtas namas nėra šiltas. Tai kaip termosas be kamščio. Kad taupyti šilumą, jos nereikia paleisti vėjais (tikra ta žodžio prasme). Tad pagrindinės šilto namo sąlygos ne tik apšiltinimo storis – izoliacija, bet ir sandarumas. O jei sandaru, tai kuom kvėpuoti? Atidaryti langą?

Kažkas netingėjo ir suskaičiavo, kad per valandą žmogus vidutiniškai iškvėpuoja ~ 15 m³/h oro. O kiek jo reikia 4 asmenų šeimai? Turbūt ~50m³ per valandą. Koks tada turėtų būti skersvėjis? Vadinasi kol visa šeima namie – atidarome langus ir darome skersvėjį, kad jaustumėmės žvaliai.  Kai išvažiuojame, langus uždarome ir gerai. Ai ne, šuniukui irgi reikia kvėpuoti, tad truputi paliekam. Vėjuotą dieną langų plyšelius mažiname, o vaikų kambariuose visai uždarome, nes praeitą naktį vaiką perpūtė ir jis susirgo. Tualete turim ventiliatorių, bet visi virtuvės kvapai keliauja per visą namą į antro aukšto tualetą. Padarėme ventiliaciją ir virtuvėje, bet kai uždarome langus, tualeto kvapai keliauja į virtuvę ?! Kodėl?

Visiškai sandarių statybinių konstrukcijų nebūna, ypač jų nebuvo, kai statė „senos statybos“ namus. Išmatuota, kad senovinio tipo (sovietmečio) statybos name oras pasikeičia nuo 5 iki 10 kartų per valandą (teisybės dėlei reikia patikslinti, kad šie skaičiai gaunami sudarius 50Mp slėgį, panašiai kaip susidarytų stipraus vėjo sąlygomis). Tokie namai nesandarūs, todėl juose aukščiau aprašytų ventiliacijos bėdų uždarius langus nutinka rečiau, o žmonėms oro netrūksta.

Šiuolaikiniame name mechaninės vėdinimo sistemos (taip vadinama sistema, kur orą varinėja ventiliatoriai) pagrindinė užduotis – užtikrinti gaivų orą patalpose neatidarius langų. Taip išvengiame nekontroliuojamų skersvėjų ir šilumos nuostolių per atvirus langus. Rekuperacinės vėdinimo sistemos (taip vadinama vėdinimo sistema, kuri šalinamu oru šildo pritekantį orą) užduotis taupyti šilumą, kurią prarastumėm dėl oro apykaitos šalinant šiltą orą ir įsileidžiant šaltą šviežią orą.

Teisingai įrengus ir gerai sureguliavus mechaninę rekuperacijos sistemą, turime gaivų orą visose patalpose, neleidžiame po kitas patalpas sklisti kvapams iš virtuvės ir tualeto, tolygiai  paskirstome temperatūrą visame name. Be to, galime sumažinti nepageidaujamus garsus iš lauko (nes nebūtina miegoti atsidarius langus). Trumpai tariant gauname daugiau privalumų nei trūkumų – sandarų, taupų, komfortišką namą.

Architektas Arūnas Andrašiūnas