Šiltinimo ekonominis naudingumas
Šiltinimo ekonominis naudingumas
Kodėl taupome šilumą? Ar todėl, kad norime sutaupyti pinigų?
Jei pasistatytume “Super šiltą” namą, kiek sutaupytume?
Jeigu pastatyti “Super šiltą” kainuos žymiai daugiau nei tiesiog šiltą, nesutaupysime, nes investicija į taupymą gali viršyti gaunamą naudą. Deja realus namo šiltinimo ekonominis naudingumas nėra toks lengvas klausimas.
Kas yra šiltas namas? Ar sienų varža yra svarbiausia?
Tikslas turėtų būti ne sienos varža, o ekonominis efektas. Šiuolaikinėje statyboje didžiausią efektą gauname ne iš sienos varžos, o iš namo sandarumo. Jei šilumos neišleisime per plyšius, atvirus langus ir ventiliaciją, sienos varžos didinimas turės labai mažą įtaką.
Esmė yra tame, kad šiltinimo storis turi tam tikras racionalias ribas. Paprastai tariant – kuo daugiau didiname izoliacijos storį, tuo mažesnį efektą gauname. Dvigubai storesnis izoliacijos sluoksnis nereiškia dvigubai mažesnių sąskaitų už šildymą.
Sąlyginis bet akivaizdus palyginimas pagal poliuretano putų apšiltinimo efektą:
Tad kas gi lemia mažesnius šildymo kaštus?
Sienų, stogo ir kitų atitvarų varža svarbi, bet ne mažiau svarbu ir jų sandarumas.
Ne be reikalo A klasės namui privalomas sandarumo testas. Sandarumas iššūkis ne tik statybos kokybei, bet ir gyvenimo komfortui. Norint turėti komfortiškas gyvenimo sąlygas sandariame name, būtinas efektyvus vėdinimas. Vėdinimo sistemos efektyvumas yra būtina sąlyga ne tik energiniam, bet ir ekonominiam efektyvumui pasiekti. Be šiuolaikinės rekuperacinės sistemos neišsiversime, net jei tai neprivaloma.
Jei namas bus sandarus, sienų varža gera ir vėdinimo sistema efektyvi, ar tai jau bus ekonomiškas namas? Deja dar nebūtinai 🙂
Dar vienas ir ko gero svarbiausias ekonominio efektyvumo kriterijus, kurio nevertina jokie teisės aktai – optimalus namo dydis. Net ir labai šilto 300 m² namo šildymas kainuos daugiau nei vidutiniškai šilto 100 m² namo. Tai nereiškia, kad visi turime gyventi ankštose trobelėse, tačiau įvertinti realius savo poreikius yra labai svarbu.
Remiantis elementaria ekonomine logika, sutaupymas galimas tik tada, kai investicija atsiperka. Kuo brangesni energetiniai ištekliai tuo brangesnės taupymo priemonės pasiteisina. Lyginant dabartines šildymo ir elektros kainas su inžinerinės įrangos ir statybų kainomis – apie ekonominę naudą kalbėti sudėtinga. Daugelis gerų sprendimų kainuoja daugiau nei leidžia sutaupyti, todėl toks taupymas tampa prabanga ir pasiteisina labiau dėl ilgaamžiškumo, patikimumo ar dėl estetinių savybių. Juk nėra taip svarbu, kiek kuro naudoja Rolls-Royce !
Ką reiškia sutaupyti suprantame visi skirtingai. Vieniems sutaupyti reiškia pigiai įsigyti, kitiems sutaupyti – neturėti rūpesčių.
Nesvarbu koks jūsų tikslas, svarbiausia jo siekiant nepamesti sveiko proto.
