Kol statybos teisėje pučia skersvėjai, projektų derinimo procesas tapo neapibrėžtas. Šiuo metu neįmanoma prognozuoti nei projektų trukmės, nei laiko sąnaudų, nei reikalavimų, kurie keičiasi kiekvieną kartą pradėjus derinti naują projektą.
2024 metų naujos tvarkos rezultatas genealus, leidimą galima gauti greičiau, BET. Statybos leidimas nesuteikia teisės statyti. Net pranešimas apie statybos pradžią, nesuteikia teisės statyti, nes projekto derinimo procedūra tik įpusėjusi. Derinimai neturi aiškių terminų, ne todėl, kad nenustatyti terminai, bet todėl, kad pakartotinių derinimų skaičius neribotas, o reikalavimai kiekvieną kartą nenuspėjami.
Nedėkingas tapo ir projektų tikrintojų darbas, nes tenka „knaisiotis“ prie formalių apiforminimo smulkmenų, o ne tikrinti projekto sprendinius. Pastabas tikrintojai rašo dažnai nesukdami galvos, nes jaučia proceso beprasmybę ir neprisiima jokios atsakomybės – tikrinama anonimiškai (kad tik nesusitartum, nes bus panašu į korupciją). Ironiška, bet šiandien neformalūs ryšiai tapo vieninteliu būdu pasiekti sklandesnį procesą – visiškai priešingai tam, kas oficialiai deklaruojama.
Ne viskas taip blogai. Naujasis aplinkos ministras užsiminė, kad vienbučiams, dvibučiams namams leidimų visiškai nebereikės. Padidins baudas architektams, tegul jie ir atsakys, jei kažką negerai suprojektuos. Palauksim naujosios tvarkos, gal ir projektų nebereikės. Neturiu pagrindo teigti, kad kažkuris ministras blogesnis, bet kiek naujų dar jų bus?
Tiesa ta, kad šiandien orų prognozės yra patikimesnės nei statybos teisės aktų interpretacijos, nes ministerija pati nesutaria su savivaldybėmis, kaip reikia skaityti jų kurtus teisės aktus. Todėl šiuo metu naujų projektų nesiimu. Stebiu situaciją, laukiu racionalumo ženklų. Stebuklų nesitikiu, bet kai tik nusistovės tvarka, atsiras galimybė planuoti o ne spėlioti– grįšiu prie įprastos veiklos.
Tuo tarpu, gal kam būtų naudingos patyrusio architekto konsultacijos?
Ačiū, kad domitės, suprantate
Architektas, Arūnas Andrašiūnas