Geriausias A+ šildymo būdas

2018-03-12

Geriausias A+ šildymo būdas

Daugeliui statančių naują namą kyla tas pats klausimas – koks šildymo būdas geriausias?

Kol nepradėjome gilintis į skirtingų šildymo būdų privalumus ir trūkumus, reikėtų suprasti, kaip nustatoma pastato energetinio efektyvumo klasė A+ (toliau sutrumpintai EEK).

Kaip išmatuoti namo energetinę klasę?

Deja to išmatuoti negalima. Nustatant EEK nėra matuojama tai kas pastatyta. Tik A ir aukštesnės klasės pastatams matuojamas vienintelis parametras – sandarumas. Visa kita yra tik teorinės prielaidos – matematikos magija, visiškai nebūtinai susijusi su tuo kas pastatyta.

Kodėl energetinė klasė skaičiuojama  o ne matuojama?

Pagrindinė priežastis ta, kad išmatuoti kiek šiltos pastato sienos yra labai sudėtinga. Tokių matavimo prietaisų  nėra, o namo nuvežti į laboratoriją negalime. Daugeliui girdėtas prietaisas Termovizorius rodo paviršiaus temperatūrą, o iš to galima tik nustatyti šiltinimo ydas bet ne sienos varžą. Jei išmatuoti negalime, tenka pasikliauti teoriniais skaičiavimo metodais.

Kaip tai apskaičiuojama?

Apskaičiuoti namo šilumos nuostolius nėra taip paprasta. Tenka įvertinti begalę parametrų: temperatūrų pokyčius, drėgmės, vėjo, saulės įtaką, medžiagų savybes ir konstrukcijų tipą.

Visa tai aprašyta teisės dokumente – techniniame reglamente STR “Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas”. Šis reglamentas rekordininkas pagal matematinių formulių skaičių. Pagal jas apskaičiuoti pastato energinio efektyvumo klasę galėtų matyt tik šį reglamentą parašęs mokslininkas… Netikite?  Atsiverskite dokumentą. Jame ištisi 248 puslapiai pilni formulių !

O gal yra paprastesnių būdų?

Taip yra. Kad nustatant namo EEK, kiekvieną kartą nereikėtų samdyti viso mokslininkų instituto, naudojama specialiai sukurta programinė įranga NRG SETR. Jos pagalba, suvedus duomenis, nustatomas EEK ir registruojamas sertifikatas. Programa tinka apskaičiuoti tik Lietuvoje statomų namų energinio efektyvumo klasę, nes joje naudojama metodika remiasi teisės aktais.  Yra kelios šios programos versijos, NRGsert – naudojama sertifikavimui ir NRGpro – naudojama projektavimui.  Programa yra mokama ir norint suvesti duomenis skaičiavimams atlikti, reikia specialių žinių, todėl skaičiavimus sertifikatams atlieka tik specialiai apmokyti ir atestuoti specialistai.

Paprastai tariant, EEK nustatoma į programą suvedus daug duomenų apie pastatą. O programa kaip skaičiavimų rezultatą pateikia EEK klasę. Viskas labai paprasta, nebent Jus domina kaip ir kokie jūsų namo parametrai lemia nustatytą EEK klasę.

Kodėl visa tai turėtų mums rūpėti?

Neturėtų, tai turėtų būti specialistų reikalas, bet galų gale, už visa tai mokėsite savo pinigus, todėl noriu sutaupyti Jūsų brangų laiką, kad nepultumėte gilintis ir aiškintis visko patys (nors prašom jei tik turite noro). Neperpratus statybinės fizikos principų, neturint programinės įrangos ir nesigilinant į gausias reglamentų nuostatas – suprasti kiek lemia vienas ar kitas pastato parametras nepavyks. Parašyta projekte dėti į grindis 30 cm brangiausio XPS polistirolo – ir dėkite, neklauskite kodėl to reikia. Manote, kad tiek užkasti pinigų neverta? Vadinasi mąstote, o jei mąstote – statyti bus sunku 🙂 Viskas sukurta taip, kad Jums mąstyti nebereikėtų – Jums tereikia mokėti pinigus. Už projektą, kuriame nežinia kodėl ir kas suprojektuota, už medžiagas, kurios nežinia kodėl tokios parinktos ir tiek daug kainuoja, už sertifikatą, kuriame nežinia kodėl ir kas apskaičiuota. O garantijų, kad visus Jūsų pinigus “prarijęs” namas bus toks šiltas, kad beveik nebereikės šildyti – niekas duoti negalės.

Tai kas turi didžiausią įtaką Jūsų namo energiniam efektyvumui?

Į programą suvedus reikiamus duomenis ir pagal kelis šimtus sudėtingų formulių atlikus skaičiavimus, tampa akivaizdu tai, ką galite sužinoti patys keletą sekundžių “pagooglinę” be jokių formulių ir programų:

Atskirai paėmus sienas, grindis, stogą – jų įtaka nėra tokia reikšminga, nes sudaro tik 20-25% visų namo šilumos nuostolių. Jei įvertinsime nuostolius dėl pastato sandarumo ir vėdinimo, sienų, stogo, grindų įtaka yra dar mažiau reikšminga. Todėl net labai stipriai pagerinus sienos varžą, bendras rezultatas keičiasi nežymiai.

Apibendrinant, galima drąsiai teigti, jog didžiausią įtaką turi langai ir pastato sandarumas kartu su efektyvia vėdinimo sistema. Ir…

Ką tai turi bendro su šildymo būdo pasirinkimu?

O koks skirtumas kokia namo šildymo sistema? Juk šilumos poreikis nuo to nesikeičia. Deja ne viskas taip paprasta. Skaičiavimuose įvertinama ne tik ta šiluma, kuri patenka į šildymo sistemą, bet ir ta, kuri prarandama per kaminą.

Čia ir tampa svarbūs šildymo būdo skirtumai. Vaizdžiai įsitikinti galime skaičiavimuose parinkus skirtingus šildymo būdus tam pačiam namui.

Rezultatai – metinės šildymo energijos sąnaudos šildymui:

Gamtinės dujos – 48,67 kWh/(m²·metai)

Elektra – 45,75 kWh/(m²·metai)

Malkos – 53,83 kWh/(m²·metai)

Šildymas iš šilumos tinklų – 45,75 kWh/(m²·metai)

Šilumos siurblys (geoterminis šildymas) – 15,25 kWh/(m²·metai) !!!!!

Išvada paprasta bet netikėta:  Jei šildote šilumos siurblių pagalba – reglamentuojamos atitvarų varžos perteklinės.  Skirtumas toks didelis, kad šildant kitais būdais reglamentuojamų egzotinių sienų varžų vis viena neužtenka.

Koks galimas pasirinkimas?

Geroji žinia yra ta, kad su šildymo pasirinkimu nebėra galvos skausmo! Su A+ klase pasirinkimo tiesiog nebėra.

Liko vienintelis realiai įgyvendinamas šildymo būdas – šilumos siurblys. Visus kitus būdus tenka atmesti nes kompensuoti tokio didelio apskaičiuoto šildymo sąnaudų skirtumo papildomai šiltinant sienas neracionalu. Programa nevertina šilumos šaltinio kainos, nevertina kuro prieinamumo ir ekonominio efektyvumo. Visiškai nesvarbu kas jums pigiau ar patogiau.

Gal būt nesitikėjote tokių išvadų?

Taip, ne tik Jums, statybininkams ir architektams taip pat būna netikėta. Manau, kad netikėta yra ir patiems EEK reglamentus kūrusiems ir juos tvirtinusiems valdininkams. Kodėl yra tokie aukšti reikalavimai sienų, stogo, grindų sluoksniams, kai tai nėra esminiai dalykai šilumos taupyme? Gal todėl, kad pirktumėm daugiau šiltinimo medžiagų? Ar tiesiog netobula skaičiavimo metodika?

Čia brangi mįslė. Reikia tikėtis ji bus įminta ir ekonominės prasmės reglamentavime atsiras daugiau, tačiau tam reikės kažkiek laiko.